Aphex Logarium

Prekybos centras Panorama

Posted in Peizalionės by Aphex on 2008 11 15

Atsidarius naujam prekybos centrui, patyliukais piktdžiugiškai kikenau (kaip lietuviška iš mano pusės) iš tobulo pataikymo pagimdyti naują akropolį krizės priešaušryje. Mintyse projektavau vaizdą, kaip blizga prabangios vitrinos ir grindys nesuterštos purvinų pirkėjų batų.

Vakar pirmą kartą ten apsilankiau pats. Iš pirmo žvilgsnio, pasirodė, kad miesto centre gavome dar vieną pirkimo fabriką užtvindytą kruopščių darbuotojų, visom išgalėmis besistengiančių vienoje iš parduotuvių rasti lopą skylei žiojėjančiai toje vietoje, kur turėtų būti integruotas žmogus. Nesakau, kad visi besilankantys yra tokie. Pats važiuoju pirktis į dideles parduotuves, dėl to, kad taip yra patogu, greičiau galiu gauti visko, ko reikia ir sprukti iš ten. Tačiau stengiuosi, kad tai netaptų vieninteliu man žinomu pramogavimo būdu ar laisvalaikio praleidimo vieta. Kiek man tai sekasi – kitas klausimas, bet jo gal neaptarinėkim :P Taigi, mačiau ten daug gražiai įpakuotų, statybų ar panašių industrijų atstovų per pastaruosius metus sparčiai šoktelėjusių per kelias socialinės mitybos piramidės pakopas aukštyn, bet dar nespėjusių susiprasti kur atsidūrė ir kur dabar reikia save pasidėti. To pasekoje, kaip naktinės plaštakės, pasidavusių ryškiausiai šviečiančių lempučių link.

Bet argi tai nėra natūralu? Iš kur žmogui rasti kitą kelią, jei aplinka iš jo reikalauja būti paklusniu pirkėju, formuodama vertybių sistemą paremtą materialiomis gėrybėmis ir slopindama kūrybiškumą, kad neduokdie, pats sugalvos, tapti patenkintu ir neberiks blizgučių? Anaiptol neesu askezės šalininkas ar lepšis bandantis pateisinti, savo nesugebėjimą užsidirbti pragyvenimui. Pinigus vertinu ir noriu jų kuo daugiau, bet esu matęs laimingų žmonių, kurių mobilus telefonas net ir be 5 megapikselių kameros puikiai atlieka savo funkciją ir pilnai patenkina šeimininko poreikį. Galvoju apie Kalėdas, kurių metu po eglute nesivolioja pusė maksimos nuolaidinio asortimento ir stalai nelūžta nuo maisto, o sėdintieji prie jų jaučia šilumą iš tarpusavio supratimo.

Kuo čia dėti prekybos centrai? Ką jie gali padaryti? Esu giliai įsitikinęs, kad siekiant sukurti sėkmingą šiuolaikišką prekybos centrą, nepakanka jame sudaryti palankias sąlygas komercijai. Neužtenka suformuoti geriausiai paklausą atitinkančią pasiūlą, rinkodaros ar puikios geografinės dislokacijos. Dominuojančias pozicijas įgis ne tie, kurie atras kelią tik į piniginę, o tie, kurie sugebės pritaikyti savo strategijoje web 2, antrosios kartos interneto, filosofiją. Neabejotinai sociologijoje ar panašiame moksle socialinių tinklų ir vartotojų sukurto turinio sėkmės fenomenas išnagrinėtas ir įvardintas moksliniu pavadinimu, bet kadangi IT yra mano pagrindinis arkliukas, naudoju sau žinomą terminą. Taigi, sėkmė lydės tuos, kurie taps bendruomenės namais, kuriuose pridėtinę vertę kurs žmonės. Centrai, kurie bus platforma, skatinančia kūribingumą, leidžiančia vartotojui realizuoti save, bendrauti ir tuo patraukti apilnkinius. Tokiems centrams į priekį padės judėti sinergija su aplinka.

Kaip to pasiekti? Tikslaus atsakymo nežinau, bet kur kas mieliau eisiu į knygyną, kuriame prieš pirkdamas galiu prisėsti greta esančioje kavinėje ir pasklaidyti geidžiamą knygą aptardamas ją bendraminčių kompanijoje. Sėdėdamas kavinėje mielai pasižiūrėsiu, kaip centro alėjoje šoka entuziastai, kuriems niekas nemoka už aplinkinių linksminimą, o tiesiog leidžia pasinaudoti erdve, pasikviesti draugus ir pamokyti juos šokti. Sudalyvausiu elektronikos būrelyje veikiančiame greta buitinės technikos parduotuvės ar pasiklausysiu open mic pasirodymų leidžiančių pradedantiesiems nusitiesti savo kelią į žvaigždes. Tiesą pasakius nežinau, kas mane labiau paveiktų – draugo kvietimas susitikti su panašiais į save, ar tviskanti reklama per televiziją. Spėju, kad pirmasis variantas, nes šiuo metu vienintelė mane pasiekianti reklama yra LRT podcastuose. Internetinė reklama jau senai užblokuota, gatvės stendus automatiškai blokuoja pasąmonė, o televizorius – tiesiog per didelė prabanga laiko prasme. Galų gale reikia nepamiršti apie kontingento magnetizmą. Tikiu, kad centro lankytojai bus žmogiškesni, aktyvesni, kūrybiškesni, tolerantiškesni ir atviresni, o tokių žmonių koncentracija sukuria ypatingą aurą.

Prie ko Panorama? Tikriausiai prie to, kad tai yra naujas reiškinys, kol kas neturintis savo veido, su perspektyva formuotis ir keistis. Jaučiu intrigą sužinoti į ką ji išsivystys.

Tai tiek, šį kartą :)
Linkėjimai.

5 Responses

Subscribe to comments with RSS.

  1. Inka said, on 2008 11 16 at 15:37:10

    Oho, turbut ilgiausiasi tavo postas… pramuse:)
    Teisybe, mieliau renkames ta pardaveja, kuris sukuria geras EMOCIJAS. Bet man prekybcentriai su emocijomis niekaip nesisieja, tik su triuksmu ir nuovargiu. Matyt jie tiesiog per dideli, kad butu jaukus. Net lindy pasisokimas buvo siek tiek kitoks. Aisku, pazistami veidai, smagi muzika ir judesys jausma susvelnino, bet siaip per daug erdves ir akiu. Nors tavo iniciatyva kaip visada labai vertinu;) Stay cool yo:)

  2. Aphex said, on 2008 11 16 at 22:07:24

    Ooooo … tu perskaitei? :D

    Dėl erdvės ir akių – sutinku, bet panašu, kad visi mes truputį egzhibicionistai…

  3. Aphex said, on 2008 11 16 at 22:08:28

    Turėjau omeny – perskaitei! :) Aš pats paprastai tokių ilgų neskaitau.

  4. G&G said, on 2008 11 17 at 08:25:37

    mmm… :)
    Manau Vyteniui bus idomus jus poziuris :)
    Galiu perduoti? :)

  5. Antanas Bossanova ™ said, on 2008 11 17 at 13:39:10

    Tai va, kad visi kalba. O tik retas susiduria. Bet kalba tai visi.. Kaip apie kokia eurovizija.

    cia as apie krize.


Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: