Gyvenimas su…
Gyventi su kuom nors (pas ką nors) yra smagu jau vien dėl to, kad užėjęs į virtuvę gali rasti pavyzdžiui raugintų kopūstų salotų su morka, su linų aliejum ir aktinidijų vaisiais bei spanguolėm. Visa tai sėkmingai užkandama šližiku užsilikusiu nuo kalėdų, kuris akivaizdžiai yra praturtintas meskalinu (trimetoksifeniletanaminas), nes priešingu atveju nekiltų mintis rašyti apie raugintus kopūstus.
Nuoširdžiai atsiprašau, tačiau spanguolė į kadrą nepapuolė, nes būtų išbalansavusi kadro kompoziciją.

Gyvenimas su kuom nors (pas ką nors)tuo ir žavus, kad būni periodiškai nustebintas:-)
vienok gyvenimas su savimi žavus tuo,kad nebijai būti nustebintas
o baimė, kaip žinia :) yra visa ko stabdis :)
tai jau tikrai gera išvada! @_@
Gal paprasciausiai bijai isipareigoti? Gyventi vienam yra gerai, grizti namo ir niekas neknisa proto, neaiskina…
Bet kai gyveni su kazkuo, dar geriau, nes grizti namo ir zinai, kad kazkas laukia arba vaziuoji kazka parsivezti :) Tas kazkas tavimi rupinasi ir nuolat privercia nusisypsoti. Tai kuris variantas geresnis?
Sutinku. Bet tik tuo atveju, jei priverčia nusišypsot. Būna gi ir kitaip :)
O dėl įsipareigojimų – šitą reikalą reikia vertinti rimtai, manau geriau neprisiimti įsipareigojimų, kurių negali ištęsėt.
Todėl geriau neskubėt…
sneki taip tyg butum nusviles. Kazko pesimistiskai…
Esu nusvilęs ir nusvilinęs :)
Bet galiu pasakyti, kad nieko nesigailiu
Va kokios gilios diskusijos kartais kyla iš kopūstų salotų:)
Aphex, smagu, kad nieko nesigaili.
Reiškiasi pasielgei teisingai…
žmonės viską daro arba iš meilės, arba iš baimės :)