Rūsio goblinai
Po mumis, pusrūsyje gyvena goblinas saška. Jis yra statybininkas. Kietas bachuras. Jei jau švenčia, tai švenčia – kokias 2 paras. Ir visi kaimynai švenčia su juo. Na bent jau pagal muziką pašokti gauna. Jei švenčia, reiškia ir pinigų turi, o pinigų turi, nes kietas verslininkas yra. Šiuo metu jis įsisavina autorinką. Šaunuolis, štai jau pusę metų pardavinėja nenusakomos vertės pežo 406. Vis tik antikvaras – pirkėją reikia rinktis atsargiai. Paskubėsi parduoti, paklius į nemylinčias rankas, širdį skaudės. O kad antikvaras vertės neprarastų, reikia kiekvieną rytą, kokią 6h. įšokt ir pabyrbint bent 40 min. Kadangi saškos religija neleidžia vairuoti motorinių transporto priemonių (viena iš islamo atmainų), teisių jis neturi. Bet tai tik į gerą, štai šeštadienis, 8:30, o širdis jau džiaugiasi glostoma subtilaus motoro gausmo – stovi šaunuolis po langais ir mindo tapkę. Juk kaimynams nieko negaila, nei įspūdingo vaizdo, nei audiofilinių malonumų, ką čia kaimynams – saška ir žmonai nieko negaili, štai vaikšto karts nuo karto, o veidas visas apdovanotas, apdovanotas…
Tokia trumpa, goblino-statybininko saškos istorija. Na bent jau iš mano perspektyvos.
geras passakojimas, bet kaimynas nekoks…beje, pežas čia 605 ;)
Tu žiūrėk savo veido, o ne kitų. šustriakas
:) mano veidu nesirūpink.
ha, kokie smagūs draugai skaito blogą. :)